Kaip greičiausiai pagerinti gyvenimą? Bazinių poreikių galia. II dalis
Kaip greičiausiai pagerinti gyvenimą? II dalis apie Maslow bazinių poreikių piramidę: miegą, vandenį, maistą, šilumą, poilsį ir saugumą – praktiniai patarimai.
Laura Minelgienė
9/11/20254 min read
Kaip greičiausiai pagerinti gyvenimą?Bazinių poreikių galia. II dalis
Pirmoje straipsnio dalyje aptarėme kas yra Abraham H. Maslow Poreikių piramidė ir kuo ji yra svarbi.
Antroje ir trečioje dalyse aptarsime kaip kiekviena iš bazinės poreikių piramidės pakopų yra aktuali šiandien ir su kokiais iššūkiais susidūriame norėdami patenkinti bazinius poreikius.
Pradėkime nuo “bazių dazės” - fiziologiniai poreikiai maistas, vanduo, šiluma, poilsis ir panašūs biologiniai reikalavimai.
Pirma pakopa - Fiziologiniai poreikiai
MAISTAS
Nors maisto trūkumo daugelis iš mūsų nepatiria, tačiau tai nereiškia, kad šioje vietoje nebėra problemos. Mitybos poreikių galime nepatenkinti kai:
Praleidžiame pietus/pusryčius (nes per daug darbo)
Vartojame per daug pusfabrikačių (nes kokybišką maitą pagaminti užtrunka per daug laiko)
Per daug cukraus (užkandžiai, saldūs gėrimai)
Per mažai baltymų, skaidulų
Dažnai persivalgome
VANDUO
Šiuolaikinis iššūkis - pakankamas gryno vandens kiekis.
Reikiamą vandens kiekį galima apskaičiuoti paprasčiausiai naudojant formulę: 30–35 ml/kg kūno svorio, taigi vidutinis asmuo sveriantis 70 kg, turėtų išgerti apie 2,1–2,5 l vandens per parą.
Kava ir alkoholis, neįsiskaičuoja į išgerto vandens kiekį, nors sultys ar sriuba jau gali.
Tiesa, nepamirškime, kad per čia taip pat galioja taisyklė - kas per daug tas nesveika. Vandens perteklius gali sukelti skysčių kaupimą organizme, gali papildomai apkrauti širdį ir inkstus.
ŠILUMA
Dėl šilumos ar šalčio dabar mažiau iššūkių patiriame nei žmonės prieš aštuoniasdešimt metų, kai buvo sukaurta Bazinių poreikių piramidė. Tačiau dėl kondicionierių ir sandarių šiuolaikinių pastatų galime susidurti su iššūkiais kai:
nuolat dirbate aplinkoje, kuri jums yra per šalta
nuolat dirbate aplinkoje, kuri jums yra per karšta
prastai vėdinamos patalpos
netinkamas apišvietimas
Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos rodiklius, nes tuo nuolat veikia mūsų kūną. Kai oro temperatūra yra per auskša ar per žema kūnas naudoja papildomus resursus palaikyti normalią kūno temperatūra, dėl ko galime jausti papildomą nuovargį, stresą. Nuolatinis idelis prakiatavimas skatina mineralų trūkumą organizme, dėl per šalto ar sauso oro gali sausėti oda. Dėl oro (tiksliau deguonies) trūkumo gali padažnėti galvos skausmai, suintensyvėti širdies darbas, kilti spaudimas. Vidutiniškai optimali temperatūra darbui yra apie 22 laipsnius Celcijaus,
POILSIS
Miegas turi vieną iš didžiausių reikšmių mūsų gerai savijautai. Tačiau dažnai susiduriame su miego trūkumu ar nepakankama miego higiena:
nereguliarus ėjimo miegoti ir kėlimosi laikas
per mažai miego
pertraukinėjamas miegas
per daug miego
per šviesi ar per šilta miego aplinka
miegas "su televizoriumi"
telefono naudojimas "skorlinimas" per užmiegant ir tik nubudus
triukšmiga miego aplinka
Poilsis taip pat turi savų iššūkių - pvz scrolinimas telefone tai nėra poilsis, kad ir kaip tai skambėtų ar atrodytų. Protas tuo metu visai nepailsi perdirbinėdamas trumpus, intensyvus vaizdus ir/ar garsus. Mes gauname daugybę dopamino, todėl tarsi jaučiamės “atsigavę”, bet ilgalaikėje perspektyvoje tampame vangūs, nieko nebenorime, tarsi visko per daug ir negalime atsipalaiduoti ir pailsėti. Smegenų veikla ir atsistatymas gerėja būnant gamtoje (pvz vaikštant), sportuojant, darant kūrybinius projektus nesusijusius su jūsų darbine veikla, grojant, dainuojant ir pan.
Pailsėti, ar kitaip tariant atsipūsti - gali padėti ir pilno sąmoningumo veiksmai, kurie nereikalauja papildomo laiko. Tai gali būti dauguma kiesdienių veiklų pvz dėmesingas valgymas. Kai dėmesys yra sutelkiamas į maisto skonį, tekstūrą, kvapą, kramtymą ir pan, o ne suryjama plepant su kolega arba žiūrit video ar skaitant. Taip pat gali būti dėmesingas pasivaikščiojimas, atkreipiant dėmesį į aplinką, spalvas ir kvapus arba dėmesingas muzikos klausymas ir pan.
Kiti fiziologiniai poreikiai kaip: galimybė apsilankyti tualete, kai yra poreikis, o tik tada kai yra galimybė. Galimybė pabūti tyloje, nusiprausti, turėti švarius rūbus, dėvėti tinkamą avalynę.
Norint jaustis gerai turėtume atkreipti dėmesį ir į tinkamo dydžio apatinius, batus ir rūbus. Dėvint netinkamus rūbus, batus yra sukeliamas papildomas diskomfortas. Jei darbinėje aplinkoje aštuonias valandas "atkenčiate" reikaligą aprangą - būkite tikri, bent vienas iš jūsų fiziologinių poreikių lieka napatenkintas ir čia tik bazių bazė.
Dar prie “kitų” fiziologinių poreikių galima pridėti poreikį judėti ir poreikį būti gamtoje. Mūsų kūnai nėra sutverti sėdėti visą dieną ekranų apsuptyje arba dirbti kitus intensyvius, tačiau sėdimus (ar pasyviai stovimus) darbus kaip pvz gydytojos, manikiūristės, chirurgai, barzdaskučiai ar kirpėjai ir pan. Šiuolaikiniame gyvenime ypač lengva šį poreikį apleisti, nes daug sukurta patogumų - automobiliai, viešasis transportas, patogios sofos, kėdės, kreslai, dideli ekranai, įtraukiantys serialai ir pan.
Antra pakopa: Saugumas
Asmens fizinė ir ekonominė sauga, pastovumas, sveikatos apsauga.
FIZINĖ SAUGA
Šiomis dienomis tikrai nebėra 90-tieji ar ankstyvi 2000-tieji metai, kada asmenis fizinė sauga tikrai turėjo daugiau iššūkių. Mūsų šalies gatvės tirai yra pakankamai saugios. Tačiau vis dar gausu smurto atvejų namuose, mokyklose. Savaime suprantama, kad fizinis saugumas yra labai svarbi dalis užtikrinant gerą savijautą. Taip pat svarbu paminėti ir emocinį saugumą, kuomet namų ar darbo aplinkoje nereikia bijoti psichologinio smurto (patyčių, sarkazmo, užgaliojimo, žeminimo). Kas be ko - saugumas virualioje erdvėje - tapaybės pasisavinimai, persekiojimai, netinkamos informacijos antplūdis.
EKONOMINĖ SAUGA
Kitas labai svarbus saugumo aspektas yra ekonominė sauga - tai darbo užmokestis, žinojimas, kad yra santaupų ir nėra grėsmė netekti būsto netekus darbo. Saugumo trūkumas finansų srityje gali kelti didžiulį nerimą ir baimę. Nuolat gyvenant strese dėl finansinės padėties tikrai nesijausite gerai. Verta atkreipti dėmesį, kad kartais finansinis stresas kyla ne dėl realiai mažų pajamų, bet vartojiškumo įgūdžių, pavydo kitiems ir noro patenkinti kažkokį kitą poreikį (pvz kartais dėmesio ar meilės stoka pasireiškia besaikiu pirkimu)
PASTOVUMAS
Pastovios pajamos, pastovūs santykiai, įvairios rutinos ir ritualai sukuria mūsų smegenims saugumo jausmą. Tai nereiškia, kad turime gyventi nuobodžiai ar kas dieną valgyti tą patį maistą. Tačiau nuolatiniai pokyčiai kelia nežinomybės jausmą, kuris retam patinka ar yra lengvai toleruojamas, bent jau ilgalaikėje perspektyvoje.
SVEIKATOS APSAUGA
Svarbu žinoti, kad nutikus nelaimei galima bus sulaukti pagalbos. Sveikatos apsauga yra svarbi tiek pačiam asmeniui, tiek mūsų artimiesiems. Lygiai taip pat svarbu žinoti, kad yra galimybės rūpinitis tiek artimųjų tiek savo sveikata.
Apžvelgėme dvi pamatines pakopas. Likusios trys pakopos: Meilės ir priklausymo poreikiai, Pagarbos poreikiai, Saviaktualizacijos poreikiai - trečioje dalyje, kurią rasite čia.
