Vienas svarbiausių gyvenimo įgūdžių -psichologinis atsparumas.

Psichologinis atsparumas – tai gebėjimas susidoroti su sunkumais ir atsigauti po stresinių situacijų ar traumuojančių įvykių. Psichologiškai atsparus asmuo geba išsaugoti normalų funkcionavimą ir prisitaikyti net susidūręs su didelėmis nelaimėmis ar iššūkiais.

Kodėl psichologinis atsparumas yra svarbus?

Mūsų gyvenimas yra nuolat kintantis, nepastovus ir pilnas įvairiausių iššūkių. Kartais iššūkiai būna nedideli ir su jais nesunku susidoroti, net neturint gerų ar sveikų streso įveikos būdų. Tačiau kartais gyvenime nutinka labai daug visko, kai tikrai reikia viso pajėgumo, kad atsistatytume. Čia mums gali padėti psichologinis atsparumas, kuomet žinome savo stiprybes ir turime sveikų būdų suvaldyti stresą, nerimą ar kitas sunkesnias emocijas. Kuo emocinis atsparumas yra menkesnis ir kuo silpnesni yra streso valdymo įgūdžiai tuo brangiau galime "sumokėti" už patirtas negandas. Viena iš priežasčių dėl ko vieni asmenys sunkumų akivaizdoje pasirenka alkoholį ar kitus žalingus įpročius yra psichologinio atsparumo neturėjimas ir noras išvengti susidurti su patieriamais sunkumais. Žinoma, turbūt nieko nenutiks, jei žmogus vieną vakarą pavartos alkoholio, tačiau jei tai taps nuolatiniu streso valdymo įrankiu, gresia priklausomybė ir su ja susijusios naujos problemos. Taip pat mažiau psichologiškai atsparūs žmonės labiau linkę į depresines nuotaikas, nerimą ir pan, kas savo ruoštu nepalengvina esamų problemų sprendimo.

Kaip stiprinti savo psichologinį atsparumą?

• Emocinis reguliavimas.

  Atsparūs žmonės geriau supranta ir valdo savo emocijas arba turi aukštesnį emocinį intelektą. Svarbu ne tik gebėti įvardinti tai, ką jaučiame, bet ir išbūti su jausmais, tinkamai juos išreikšti. Tai reiškia, kad net ir susidūrę su nemaloniomis situacijomis mokėsite rasti būdą sumažinti pykčio ar baimės intensyvumą ir neleisti emocijoms užvaldyti sprendimų. Įveikus intensyvius jausmus, atsiranda daugiau vietos racionaliam mąstymui. Padės: mokytis atpažinti, suprasti ir išreikšti savo jausmus, išmokti savireguliacijos įgūdžių.

• Lankstumas.

  Emociškai atsparūs žmonės paprastai yra lankstesni ir geba geriau prisitaikyti. Tačiau tai nereiškia, kad jie neturi ribų ar leidžiasi manipuliuojami. Lankstus žmogus geba pažvegti į situaciją ar į kito asmens poelgį iš įvairių pusių, būti atlaidesni ir supratingesni. Jiems lengviau rasti kompromisus ir išlaikyti savo ribas. Padės: mokėjimas sušvelninti savo taisykles, žinoti savo ribas ir tai, kas yra iš tiesų svrabu.

• Sprendimų priėmimas.

  Gebėjimas rasti daug ir įvairių sprendimo būdų rodo asmens brandą ir psichologinį atsparumą. Išlikti smalsiam, tyrinėti kilusias problemas, nebijoti kreiptis pagalbos taip pat padeda kai susiduriame su gyvenimiškais sunkumais. Padės: lavinti sprendimų priėmimo įgūdžius

• Santykiai su kitais.

  Psichologinį atsparumą didina ir geras, sveikas sankytis su kitais asmenimis. Žinoma, tam taip pat reikia socialinių įgūdžių. Svarbu mokėti išreikšti savo mintis, jausmus, gabėti atjausti kitą. Esant reikalui nubrėžti ribas, nes kartais svarbūs santykiai turi savus įššūkius. Taip pat labai svarbu gerbti ir kitų asmenų. Padės: socialinių įgūdžių lavinimas, ribų brėžimo įgūdis.

• Sportas.

  Sportas padeda ne tik. su emocijų reguliavimu, adrenalino išdeginimu ir fizine sveikata. Sportuojant dažnai reikia pasistengti norit pasiekti geresnį rezultatą, o tai stiprina ištvermę, ryžtą ir atsparumą. Padės: rasti mėgstamą sporto šaką ir ją praktimuoti

• Meditacija ir sąmoningas kvėpavimas.

  Meditacija yra puikus įrankis dėmesio treniravimui, savireguliacijai, savistabai ugdyti. Psichologiškai atsarūs žmonės dažnai naudoja šį įrankį, nors tai gali ne būtinai gali būti sėdėjimas ir kvėpavimas. Meditacija turi daug formų tai gali būti ir ilgas bėgimas ramiu tempu, tabyba, piešimas, šokis, muzikos klausymas ir pan. Veikla, kuri sutelkia dėmesį į kažką vieną, atpalaiduoja. Beje, meditacija nebūtinai turi užtrukti ilgai. Sąmonigas kvėpavimas taip pat gali būti meditacijos dalis arba tiesiog kvėpavimo pratimai, atliekami reguleriai. Padės: atrasti ir išbandyti įvairias meditacijos rūšis.

• Meilė ir pagarba sau.

  Kai save mylim ir gerbiam tampa ne taip sunku išlaikyti ribas, padėti sau. Tai vienas iš kertinių dalykų, kas padeda išlikti psichologiškai atspariais. Saviplaka dar niekam nepadėjo išgyventi krizių. Padės: praktikuoti meilę sau, pastebėti ir vertinti savo progresą.

• Tikėjimas ir prasmė.

  Tikėjimas plačiąja prasme ir gyvenimo prasmės suvokimas. Yra žmonių, kurie atranda stiprybę religijoje ir tai yra nuostabu. Bet taip pat svarbu bendras tikėjimas gėriu, viltis ir priežastis gyveinti toliau. Nyčė yra pasakęs: "Tas, kuris turi „kodėl“ gyventi, gali pakelti beveik bet kokį „kaip“. Ir tai yra pagrįsta daugeliu studijų, taip pat žmonių išgyvenusių mirtinas ligas, tremtį ar koncentracijos stovyklas. Padės: mokėjimas įžvelgti prasmę ir viltį stiprinančios praktikos.

Svarbu suprasti, kad psichologinis atsparumas ar tvirtumas tai nėra vien įgimta duotybė. Mes galime jį išsiugdyti, stiprinti. Psichologiškai stirprėjančių asmenų gyvenimo kokybė yra geresnė, jie lengviau atsitiesia po gyvenimo sunkumų. Psichologinį atsparumą galima gerinti tiek savarankiškai tiek su speciliasto pagalba. Kognityvinė elegsio terapija turi daug įvairių įgūdžių lavimo pratimų bei praktikų, kurios nesunkiai išmokstamos ir gail būti plačiai protaikomos.