Streso valdymas – šiuolaikinio gyvenimo iššūkis.

Streso valdymas – šiuolakinio gyvenimo iššūkis.

Stresas yra natūrali žmogaus reakcija į iššūkius, pokyčius ar grėsmę. Tam tikras jo kiekis yra neišvengiamas ir net naudingas – jis mobilizuoja energiją, padeda susitelkti ir spręsti problemas.

Tačiau problema atsiranda tuomet, kai stresas tampa nuolatine būsena.
Tuomet jis pradeda veikti ne tik emocinę savijautą, bet ir mąstymą, sprendimus, santykius bei fizinę sveikatą.

Svarbu suprasti, kad streso valdymas nėra tik atsipalaidavimo technikos. Tai įgūdis – gebėjimas atpažinti, suprasti ir reguliuoti savo reakcijas į stresą.

Kas yra stresas?

Psichologas Hans Selye, vienas pirmųjų pradėjęs sistemingai tyrinėti stresą, jį apibrėžė kaip organizmo reakciją į bet kokį jam keliamą reikalavimą.

Tai reiškia, kad stresą gali sukelti ne tik pavojus, bet ir pokyčiai, atsakomybė, dideli tikslai, net ir teigiami gyvenimo įvykiai.

Kai patiriame stresą, organizme aktyvuojasi nervų sistema: pagreitėja širdies ritmas, didėja budrumas, išsiskiria streso hormonai. Trumpalaikėje situacijoje tai naudinga - vyksta mobilizacija ir pasiruošimas veikti. Tačiau ilgalaikėje – vargina organizmą.

Kodėl streso valdymas yra toks svarbus?

1. Stresas veikia mąstymą

Kai stresas didelis, smegenys pradeda veikti „išgyvenimo režimu“.
Tuomet sunkiau priimti racionalius sprendimus, planuoti, matyti platesnę perspektyvą.

Neuromokslininkai pabrėžia, kad lėtinis stresas gali silpninti prefrontalinės smegenų žievės funkcijas – tai sritis, atsakinga už planavimą, savikontrolę ir problemų sprendimą.

2. Stresas veikia emocijas

Nuolatinė įtampa gali sukelti dirglumą, nuovargį, nerimą, emocinį išsekimą. Ilgainiui tai gali prisidėti prie tokių būsenų kaip nerimas, perdegimas, apatija, depresija.

3. Stresas veikia elgesį

Kai streso per daug, žmonės dažnai pradeda ieškoti greitų "palengvinimo" t.y. būdų, kurie duoda trumpalaikį "atsipalaidavimą" tarsi užsimiršimą ir palengvinimą streso jausmą. Labai svarbu atsižinti, kad šios strategijos yra savi apgaulė - tarsi šiuo metu jaučiuosi geriau, palengvėjo, bet problemos nesprendžiu taigi probleminė situacija nesikeičia. Tai gauname prailgintą laiką problemoje taigi didesnį ir stresą. Dažnai būna kenksmingos, nenaudingos kaip pvz: per daug naudotis telefonu (scrolinti), valgyti dėl emocijų, atidėlioti, vengti problemų sprendimų ir jų priėmimo.

Kaip suprasti, kad verta stiprinti streso valdymo įgūdžius?

Atkreipkite dėmesį į šiuos signalus:

• nuolatinis nuovargis net pailsėjus,

• sunku atsipalaiduoti,

• dažni galvos ar raumenų įtempimai,

• sunku susikoncentruoti,

• padidėjęs dirglumas ar emocinis jautrumas.

Kartais stresas pasireiškia ir netiesiogiai – per nemigą, virškinimo problemas ar nuolatinį skubėjimo jausmą.

Kaip lavinti streso valdymo įgūdžius?

1. Atpažinti streso signalus

Pirmas žingsnis – pastebėti, kaip stresas pasireiškia būtent jums.

Tai gali būti:

• kūno įtampa,

• greitesnės mintys,

• nerimo jausmas,

• poreikis viską kontroliuoti.

Savimonė leidžia sustoti anksčiau, kol stresas dar nėra labai didelis.

2. Reguliuoti nervų sistemą

Paprastos fiziologinės priemonės gali greitai sumažinti įtampą lėtas kvėpavimas, trumpas pasivaikščiojimas, fizinis aktyvumas, sąmoningas dėmesio nukreipimas.

Reguliarus judėjimas ir kvėpavimo praktikos aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už atsipalaidavimą.

3. Dirbti su mintimis

Kognityvinėje elgesio terapijos požiūriu stresas dažnai siejamas ne tik su situacija, bet ir su jos interpretacija. Pvz: situacija: daug darbo. Mintis: „Aš nespėsiu, viskas sugrius.“ Tokia mintis stiprina stresą. Tokiu atveju galima paieškoti minčių, kurios mažina stresą įtampą ir dažnai būna realistiškenės. Tokias mintis galima rasti atsakant sau į klausimus: ar ši mintis tikrai faktas? Kas iš tiesų bus, jei nespėsiu? Kaip galiu sau padėti spėti?"

4. Spręsti problemas, o ne tik jas apgalvoti

Dažna klaida – ruminavimas (mintyjimas, pergavojimas), kai problema nuolat sukasi mintyse, bet sprendimo nėra. Tokiu atveju, naudingas klausimas „Koks yra mažiausias žingsnis, kurį galiu padaryti dabar? " Net mažas veiksmas dažnai sumažina įtampą.

5. Kurti atsigavimo laiką

Streso valdymas tai ne tik darbas su problema, bet ir sąmoningas poilsio planavimas. Tyrimai rodo, kad reguliarus atsistatymo laikas padeda išvengti perdegimo. Dar geriau, kai poilsis yra reguliarus, toks kaip: judėjimas, kūrybinė veikla, laikas be ekranų, kokybiškas bendravimas.

Stresas tai signalas, kad organizmui reikia daugiau resursų, poilsio arba kitokio požiūrio į situaciją. Streso valdymo įgūdžiai padeda ne pašalinti stresą iš gyvenimo, bet išmokti su juo gyventi taip, kad jis netaptų nuolatine našta.

Streso valdymo įgūdžių galima išmokti savarankiškai arba su specialisto pagalba. Savarankiškai spendžiant svarbus įgūdis yra savirefleksija. Tam galima naudoti klausimus kaip: Kas šiuo metu kelia stresą?, Ar tai problema, kurią galiu spręsti dabar?, Koks būtų vienas mažas žingsnis?