Kaip suprasti save ir išlikti vertingu savo akyse?

Kaip suprasti save ir išlikti vertingu savo akyse?

Daugelis žmonių ieško pasitikėjimo savimi. Tačiau pasitikėjimas savimi gana aptakus pasakymas, kuris kiekvienam gali reikšti vis kitus dalykus. Vieniems pasitikėjimas savimi reiškia laisvai reikšti savo nuomonę, o kitiems tai jau atrodys per daug įžūlu. Vieni pasitikėjimą savimi vertina kaip gražią išvaidą, kitiems tai tuštybės ar nepilnavertiškumo komplekso įrodymas.

Įdomu tai, kad kai kalbame apie pasitikėjimą savimi, dažnas sako norėčiau "įgyti", "gauti" daugiau pasitikėjimo savimi.

Taigi, kas iš tiesų slepiasi po tuo aptakiu pasakymu "pasitikėjimas savimi"? Ar galima kažkaip konktrečiau į tai pažvelgti ir pasigilini?

Po "pasitikėjimu savimi" galime rasti dvi rečiau naudojamas sąvokas tai - savigarba ir savimonė. O savigarba ir savimonė yra įgūdžiai, kuriuos galime stiprinti ir lavinti, ne priklausomai to ką patyrėme ir kaip augome.

Kas yra savimonė?

Tai vidinis aiškumas apie save. Tai yra gebėjimas atpažinti savo emocijas, suprasti savo reakcijas, matyti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, suvokti, kaip aš veikiu kitus.

Psichologas Daniel Goleman savimonę įvardija kaip emocinio intelekto pagrindą. Jei neatpažįstu, ką jaučiu ar kodėl taip reaguoju, sunku reguliuoti elgesį ar kurti sveikus santykius.

Kas yra savigarba?

Savigarba – tai vidinis vertės jausmas. Ji atsako į klausimą: „Ar aš esu verta pagarbos ir meilės, net jei nesu tobula?“

Psichologas Nathaniel Branden savigarbą apibūdino kaip dviejų dalių sistemą:

1. Pasitikėjimą savo gebėjimu gyventi ir spręsti problemas.

2. Pojūtį, kad esu vertas laimės.

Svarbu: savigarba nėra arogancija ar savęs laikymas vertesniu už kitus. Savigarba remiasi į savęs kaip gyvybės vertumą.

Kodėl tai svarbu?

Mūsų savigarba ir savimonė veikia mūsų kasdienius sprendimus, kas iš esmės kuria mūsų gyvenimą.

Esant žemai savigarbai žmogus gali per daug prisitaikyti, nepaisydamas savo poreikių, bijoti nustatyti ar išlaikyti ribas, daryti ribotus pasirinkimus, rinktis mažiau nei pelnyta ar norima.

Esant silpnesnei savimonei asmuo gali kartoti tuos pačius elgesio modelius nesuprasdamas pvz kodėl vis pasirinkdama tokio paties tipo toksiškus partnerius, draugus ar darbovietes. Žmogus, kuris nepažįsta savo emocijų, dažniau reaguoja impulsyviai arba atsitraukia. Nuo to kenčia santykiai tiek su aplinkiniais tiek su pačiu savimi.

Aplinkybės nuolat keičiasi ir mes niekaip nesukontroliuosime aplinkinių nuomonės apie save. Kartais žmonės vertina tik išoriškai matomą rezultatą ir nežino kiek tai "kainavo", todėl gali lengvai nuvertinti. Jei kliausimės vien tiek išorės vertinimais gali būti labai sudėtinga išlaikyti vidinį stabilumą. Esminis savęs kaip vertingo žmogaus suvokimas t.y. savigarba ir savimonė suteikia ženkliai daugiau vidinio saugumo, stabilumo.

Kokie ženklai išduoda, kad reikėtų lavinti savimonę ir savigerbą?

• Labai jautriai reaguojate į kritiką.

• Dažnai lyginate save su kitais.

• Sunku įvardyti, ką jaučiate.

• Kartojasi tie patys konfliktai ar sprendimų klaidos.

• Jaučiatės „nepakankami“, net kai objektyviai sekasi.

Kaip lavinti savimonę?

1. Emocijų įvardijimas

Kuo tiksliau įvardijame,ką jaučiame, tuo aiškiau suprantame savo reakcijas. Vietoje „man blogai“ pabandykite tikslinti:gal tai nusivylimas?, Gėda?, Pavydas?, Nerimas?

2. Reakcijų analizė

Po stipresnės situacijos paklauskite savęs:

• Kas mane suaktyvino?

• Kokią mintį tuo metu turėjau?

• Koks poreikis slypėjo už mano reakcijos?

Suprasdami, kaip mus veikia tam tikri dirgikliai galime pasirinkti išmintingesnį atsaką.

3. Stiprybių ir ribotumų sąrašas

Savimonė tai savęs pažinimas ir supratimas. Kuo geriau žinosime savo stiprybes ir silpnybes, tuo aiškiau galėsime matyti savo vaizdą. Čia svarbu stiprybių nesumenkitinti, o silpnybių ne pervertinti.

Sąmoningai įvardykite:

• 5 savo stipriąsias savybes.

• 3 sritis, kuriose dar augate.

Kaip stiprinti savigarbą?

1. Atskirti klaidą nuo tapatybės

„Padariau klaidą“ nėra tas pats, kas „esu nevykė“. Tai skirtingos žinutės nervų sistemai. Padaryti klaidas, klysti yra bendražmogiška patirtis iš kurios mes galime mokintis, o kai save nulinčiuojame, kad "esu iš esmės nevykus, bloga ar pan", tai jau nesuteikia erdvės keistis.

2. Praktikuoti savęs palaikymą

Savęs palaikymas, atjauta sau tai nėra tas pats kas savęs gailėjimasis. Save palaikyti ir atjausti galima pasitelkus mintis, ką pasakytumėte draugui ar vaikui esant tokiai situacijai. Atsakymą pritaikytkite sau, nes dažnai mes esame atlaidesni kitiems nei sau. Svarbu prisimintis, kad savikritika nebūtinai didina motyvaciją – dažnai ji didina gėdą ir vengimą.

3. Mažų pažadų sau laikymasis

Savigarba stiprėja, kai laikotės savo ribų, kad ir kaip sunku jas kartais išlaikyti. Vykdote mažus įsipareigojimus sau ir elgiatės pagal savo vertybes.

SVARBU:

Sveika savimonė skirta suprasti, ne teisti.

Jei savianalizė virsta nuolatine savikritika ar ruminavimu – tai nebėra savimonė, o obsesyvus elgesys.

Savigarba ir savimonė – tai gebėjimas būti su savimi sąžiningai ir pagarbiai. Mokėti savimi pasirūpinti, atsižvelgiant į savo gyvenimo tikslus ir vertybes. Ir kartais tai sunku padaryti yapč kai mokomės pripažinti savo poreikius, išreikšti save po įpročio visur prisitaikyti.

Ugdyti savimonę ir savigarbą gali padėti specialisto pagalba, kuri suteiktų žinių ir stuktūruotą pagrindą. Kognityvinė elgesio terapija skatina smalsų žvilgsnį į save ir kviečia aiškiau suprasti savo reakcijų mechanizmus.