Empatija - kas ir kodėl?

Empatija - kas ir kodėl?

Empatija dažnai painiojama su gerumu ar jautrumu. Tačiau tai nėra vien charakterio bruožas.

Empatija – tai... taip, tai dar vienas iš pačių svarbiausių gyvenimo įgūdžių. Tai gebėjimas suprasti kito žmogaus emocinę būseną, pamatyti situaciją iš jo perspektyvos, reaguoti taip, kad santykyje atsirastų daugiau saugumo. Tai nereiškia pritarti ar susitapatinti, tai reiškia bandyti suprasti ir atjausti.

Kas yra empatija?

Trumpai tai gebėjimas suprasti ir atjausti kitą žmogų.

Empatiją sudaro dvi dalys:

1. Emocinis atjautimas

Gebėjimas pajusti, kad kitam sunku, liūdna, pikta ar baisu.

2. Kognityvinė perspektyva

Gebėjimas suvokti, kaip žmogus mato situaciją, net jei jo matymas skiriasi nuo mano. Psichologas Carl Rogers pabrėžė, kad empatiškas supratimas yra vienas svarbiausių terapinio (ir ne tik) santykio veiksnių. Jis kalbėjo apie gebėjimą „įžengti į kito vidinį pasaulį ir jame pabūti neprarandant savęs“. Labai svarbi detalė – neprarandant savęs, nesusitapatinant.

Kodėl empatija tokia svarbi?

1. Ji kuria saugumą santykiuose

Kai žmogus jaučiasi suprastas, mažėja įtampa, gynyba, susiprišinimas. Atsiranda daugiau atvirumo, galimybių įvairesniems problemų sprendimams . Porų tyrėjas John Gottman savo darbuose parodė, kad emocinis atsakas į partnerio poreikius (angl. emotional responsiveness) yra vienas pagrindinių santykių stabilumo veiksnių.

2. Ji mažina konfliktų intensyvumą

Dažnai konfliktas kyla ne dėl fakto, o dėl jausmo pvz „manęs negirdi“, "esu nemylima", "manęs negerbi". Empatija leidžia pirmiausia atliepti emociją, o tik tada spręsti problemą. Emocijų įkarštyje tikrai sunku rasto sprendimus.

3. Ji stiprina emocinį intelektą

Empatija tiesiogiai susijusi su emociniu intelektu, kurį išpopuliarino Daniel Goleman. Gebėjimas suprasti ir atpažinti savo bei kitų emocijas padeda efektyviau veikti komandoje, vadovauti, auginti vaikus, išlikti romantiškuose ar draugiškuose santykuose.

Kas nėra empatija?

Sveika empatija reiškia: „Aš matau ir suprantu tavo jausmą, bet nesu už jį atsakingas.“ Jei nuolat perimate kitų emocijas, jaučiatės atsakingi už visų savijautą, sunku atskirti, kas yra jūsų, o kas – kito tai jau nebe sveika empatija, o ribų stoka arba mąstymo klaidos.

Kada verta stiprinti empatijos įgūdį?

Atkreipkite dėmesį, jei:

• Greitai pereinate prie patarimų vietoje klausymo.

• Konfliktuose labiau siekiate įrodyti teisumą nei suprasti.

• Dažnai sakote „čia nieko tokio“, kai kitam tai – svarbu.

• Jaučiate, kad žmonės su jumis nesidalina gilesniais išgyvenimais.

Kartais empatijos trūkumas nėra abejingumas. Tai gali būti per didelis emocinis suaktyvėjimas, išmoktas racionalizavimas (kai visusį vykius ar jausmus labiau vertime per proto prizmę), baimė susidurti su stipriomis emocijomis, nesvarbu ar savo ar kito asmens.

Kaip lavinti empatijos įgūdį?

1. Lėtinti reakciją

Prieš atsakydami paklauskite savęs: „Ką šiuo metu jaučia šis žmogus?“ Net trumpa pauzė gali sumažinti automatinį vertinimą.

2. Praktikuoti atspindėjimą

Vietoje patarimo pabandykite pasakyti:

• „Skamba, kad tau buvo labai sunku.“

• „Atrodo, kad tai tave nuvylė.“

Tai paprasta, bet dažnai gerai padeda kitam asmeniui jaustis išgirstam.

3. Plėsti perspektyvą

Vietoje "greito nuteisimo" sąmoningai klauskite savęs kokią patirtį šis žmogus galėjo turėti? Ko jis gali bijoti arba koks poreikis slypi už šios reakcijos? Jei sunku suprasti, galite pabandyti paklausti paties žmogaus, ką jis norėjo pasakyti šiuo ar kitu pasakytmu/veiksmu.

4. Skaityti ir klausytis skirtingų istorijų

Literatūra, biografijos, pokalbiai su skirtingų patirčių žmonėmis plečia kognityvinę empatijos dalį. Tyrimai rodo, kad grožinės literatūros skaitymas gali stiprinti gebėjimą suprasti kitų mentalines būsenas. Galų gale, daugiau bendraudami ir matydami kitų žmonių patirtis, galime jaustis mažiau vieniši, gauti įvairesnių, galbūt ir visiškai netikėtų persoektyvų.

5. Dirbti su savo emociniu reguliavimu

Jei mūsų pačių nervų sistema suaktyvinta, išreguliuota, įsitempuse empatija sumažėja. Pirmiausia reikia nuraminti save – tik tada atsiranda erdvės kitam.

Artimiausiame pokalbyje pabandykite:

1. 80 % laiko klausytis.

2. Nepertraukti.

3. Bent kartą atspindėti girdėtą emociją.

4. Paklausti ar žmogus nori patarimo ar tiesiog būti išklausytu?

Empatija kaip įgūdis yra puikus būdas patirti žmogiškąją patirtį. Gebėjimas atjausti ne tik leidžia klestėti santykiams, bet padeda ir patiems jaustis geriau.

Kaip ir visus įgūdžius, empatijos galime išmokti tiek savarankiškai mokantis tiek kreipiantis į psichoterapeutą ar specialistą.