Baimė dėl ateities: kaip nustoti planuoti blogiausia?
Nuolat kankina nežinomybės baimė ir juodi ateities scenarijai? Sužinokite, kodėl kyla nerimas dėl ateities ir kaip KET principai padeda rasti ramybę.
Laura Minelgienė
6/11/20263 min read
Nerimas dėl ateities: ką daryti, kai bijai to, kas dar neįvyko?
Prisipažinkite, kiek laiko per dieną praleidžiate galvodami apie tai, kas bus po mėnesio, metų ar dešimtmečio? „O kas, jei prarasiu darbą? O jei susirgsiu? O jei mano santykiai sugrius ir aš liksiu vienas?“ Šis nesibaigiantis „o kas jeigu“ scenarijų kūrimas yra nerimas dėl ateities.
Žmogaus protas turi unikalią savybę – gebėjimą planuoti į priekį. Tačiau kai protas įpranta nuolat galvoti apie galimą pavojų, mes pradedame emociškai išgyventi katastrofas, kurios realybėje net neegzistuoja. Jūs sėdite saugiai namuose, geriate arbatą, bet jūsų kūnas jau išgyvena bankrotą, skyrybas ar ligą ar artimojo netektį.
Kodėl mus taip stipriai paralyžiuoja nežinomybės baimė ir kaip su tuo tvarkytis, kai nebepavyksta tiesiog „atsipalaiduoti“?
Kontrolės iliuzija ir mąstymo klaidos
Moksliniu požiūriu, baimė dėl ateities kyla iš evoliucinio noro išgyventi, kaip galima labiau apsisaugant nuo neprognozuojamų aplinkybių (gamtos reiškinių, plėšrūnų, kitų genčių). Smegenims nežinomybė yra lygi pavojui. Jei aš nežinau, kas bus rytoj, vadinasi, negaliu apsisaugoti.
Siekdamas apsisaugoti, jūsų protas griebiasi tam tikrų mąstymo klaidų. Remiantis Kognityvine elgesio terapija (KET), čia dažniausiai suveikia dvi pagrindinės tendencijos:
Katastrofizavimas (angl. catastrophizing): Mes automatiškai nuspėjame patį blogiausią įmanomą scenarijų ir priimame jį kaip faktą.
Savo jėgų nuvertinimas: Mes esame tikri, kad jei tas blogiausias scenarijus įvyks, mes palūšime ir nesugebėsime su juo susitvarkyti.
Ironiška yra tai, kad kurdami apie ateities scenarijus ir juos išgyvendami galvoje, mes bandome "nusipirkti" saugumo jausmą. Protui atrodo: „Jei aš dabar apie tai pagalvosiu, jei tai nutiks, jau būsiu pasiruošęs“. Bet tai iliuzija. Nerimavimas neruošia jūsų ateičiai, jis tik atima jėgas iš jūsų dabarties.
Čia labai svarbu suprasti, kad yra nerimavimas kai kuriame baisius ateities scenarijus ir juos išgyvenime galvose, bet nieko daugiau nedarome (visiškai nenaudingas) ir yra naudingas nerimas dėl ateities, kuris mus skatina pasiruošti atliekant konkrečius veiksmus pvz išmokti egzamino medžiagą, suplanuoti biudžetą, prieš kelionę pasitikrinti skrydžių laikus ir pan.
Kaip nustoti planuoti blogiausia?
Jei jaučiate, kad ateities "planavimas" peraugo į nuolatines „parkes“, laikas pakeisti strategiją. Štai keletas KET principais grįstų žingsnių, kaip sugrąžinti protą į realybę.
1. Atskirkite produktyvų planavimą nuo nerimavimo
Planavimas yra produktyvus, kai jūsų veiksmai gali pakeisti rezultatą šiandien. Pavyzdžiui, susidaryti biudžetą – planavimas. Tačiau sėdėti ir tris valandas sukti mintį „o kas bus, jei po dvejų metų prasidės krizė“ – tai destruktyvus nerimavimas.
Ką daryti? Kai pagaunate save panirusį į ateitį, paklauskite savęs: „Ar aš galiu padaryti konkretų veiksmą ŠIĄ SEKUNDĘ, kad tai išspręsčiau?“ Jei ne, pripažinkite sau, kad dabar "baisiai fantazuojate" ir pasistenkite perkelti dėmesį į tai, ką planavote ar pradėjote iš tikrųjų daryti. Kartais būna labai sunku nutraukti įsisiūbavusias mintis, todėl pravartu fiziškai kažką pakeisti tai pvz atsistoti ar išeiti į kitą vietą, jei galimybės tą leidžia. Apie tai, kaip dar nutraukti įkyrias mintis skaitykite čia.
2. Konfrontuokite su savo „o kas jeigu“
Užuot bėgę nuo savo baimių, leiskite joms išsiskleisti iki galo ant popieriaus lapo. Užrašykite savo baisiausią scenarijų. O tada paklauskite savęs:
Kokia yra reali tikimybė, kad tai įvyks (procentais)?
Jei tai įvyktų, koks būtų mano planas B? Ką aš daryčiau pirmąją dieną? Kas man galėtų padėti?
Kai baimė iš abstraktaus siaubo tampa konkrečiu planu ant popieriaus, smegenys pastebimai nurimsta.
3. Treniruokite toleranciją nežinomybei
Mes negalime gauti 100 % garantijų gyvenime, kad ir kaip norėtume. Mokymasis gyventi su mintimi „aš nežinau, kas bus, bet aš susitvarkysiu, kai tai ateis“ yra didžiausias emocinės brandos ir ramybės įgūdis. Taip pat galima naudoti papratą priminimą "gali būti, bet mes nežinome (kaip bus)" - ypač, kaip primename apie tai garsiai, daržnai sustabdo įvairias spekuliacines kalbas.
Ramybė slypi dabartyje
Gyvenimas ateityje yra varginantis užsiėmimas, kuriame neįmanoma laimėti, nes ateitis keičiasi sulig kiekvienu žingsniu. Vienintelis laikas, kurį iš tiesų galite kontroliuoti ir kuriame galite veikti, yra dabar.
Jei pastebite, kad baimė dėl ateities pradeda stabdyti jus priimat sprendimus, trukdo džiaugtis pasiekimais ar netgi gadina jūsų dieną nuo pat ryto (apie tai, kaip šis stresas transformuojasi nubundant, skaitykite straipsnyje apie rytinį nerimą), tai ženklas, kad jūsų vidinė streso sistema dirba viršvalandžius.
Suvaldyti šį procesą ir išmokti mąstyti konstruktyviau galima. KET (kognityvinė elgesio terpapija) yra viena efektyviausių metodikų, padedanti pastebėti mąstymo klaidas ir sugrąžinti tvirtą žemę po kojomis. Jei norite įsitikinti KET efektyvumu, kviečiu užsiregistruoti pirminei, nemokamai konsultacijai.
