8 mitai apie kognityvinę elgesio terapiją

Panagrinėkime keletą mitų apie kognityvinę elgesio terapiją (KET), su kuriais dažnai susiduriu savo praktikoje.

Vienas dažnesnių mitų:

1. KET yra tik „pozityvaus mąstymo terapija“.

Iš tikrųjų KET nėra vien tik pozityvaus mąstymo skatinimas ar tiesiog „gerų minčių diegimas“. Tai sisteminis ir struktūruotas darbas, kuriame analizuojame žmogaus mintis, emocijas bei elgesį ir stengiamės pakeisti nefunkcionalius įsitikinimus į labiau pagrįstus ir realistiškus.

2. KET (kaip ir visos terapijos) tinka “ligoniams”, kam jau visai prastai arba kaip tik atvirkščiai - rimtų problemų nesprendžia.

Iš tiesų KET veiksmingai naudojama sprendžiant labai įvairias problemas – nuo kasdienio nerimo iki rimtų depresijos, obsesinių minčių ar panikos priepuolių. Terapijos metodai yra universalūs, todėl puikiai prisitaiko prie skirtingų žmonių poreikių.

3. KET yra labai greita ir viską išsprendžia per kelis susitikimus.

Tai nėra visiškai tiesa. Nors jau pirmosios sesijos gali suteikti vertingų įžvalgų ir palengvėjimą, dažniausiai ilgalaikiai pokyčiai pasiekiami nuosekliu darbu kelių mėnesių laikotarpyje. Terapijos trukmė visada aptariama iš anksto, tačiau klientui reikalingas įsipareigojimas ir pastangos tiek sesijų metu, tiek tarp jų.

4. KET yra šalta, be emocinio palaikymo terapija.

KET iš tiesų yra struktūruota, tačiau ji taip pat yra lanksti, palaikanti ir atjaučianti. Terapeuto ir kliento santykis yra labai svarbus, nes tik jaučiant abipusį pasitikėjimą ir emocinį palaikymą galima efektyviai dirbti su problemomis.

5. KET (kaip ir visos terapijos) ten tik apie vaikystės traumas

Vaikystė dažnai yra susiformavusių įsitikinimų pagrindas, tačiau gyvenimas vyksta nuolatos. Šiuolaikinėje kognityvinėje elgesio terapijoje apie vaikystę kalbama tik tiek, kiek tuo metu buvę įvykiai yra aktualūs šiandieniniame gyvenime.

6. KET netinka vaikams arba vyresniems žmonėms.

Realybėje ši terapija yra universali. Jos principai sėkmingai adaptuojami vaikams, paaugliams ir vyresnio amžiaus žmonėms, atsižvelgiant į jų specifinius poreikius bei gyvenimo situacijas.

7. KET „primeta“ terapeutų mintis ar yra manipuliatyvi.

Terapijos metu klientai mokosi kritiškai vertinti savo mintis, patys išsiaiškina netikslumus ar nelogiškus įsitikinimus. KET skatina savarankišką mąstymą, savęs pažinimą bei sąmoningumą, o ne tiesiogiai primeta terapeuto nuomonę ar įsitikinimus.

8. KET (kaip ir visos terapijos) yra be pabaigos

KET trukmė dažniausiai sutariama bendradarbiaujant su klientu dar pirmose sesijose. Dažnai tai 8-10 sesijų ciklas, kuris, atsižvelgiant į situaciją gali būti ilgesnis kartais net trumpesnis.

Svarbu suprasti, kad kognityvinė elgesio terapija nėra stebuklingas sprendimas visoms gyvenimo problemoms. Tai procesas reikalaujantis įsitraukimo, noro keistis ir aktyvumo atliekant įvairias užduotis. Pokyčiai savaime neįvyksta, bet pasitelkus pagalbą jie tikrai galimi.

Toliau skaitykitye: Kognityvinė elgesio terapija (KET): kaip vyksta sesijos ir terapijos procesas?