Nerimo simptomai kūne: kodėl emocijos virsta fiziniu skausmu?

Ar jums kada nors yra buvę taip: jaučiatės prastai, širdis daužosi, rankos dreba, o galva svaigsta, tačiau visi gydytojų tyrimai rodo, kad esate sveiki?

„Jums viskas gerai, tai tiesiog stresas“, – girdite išvadas, bet jausmas tai visai kitas.

Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl nerimas nėra tik Jūsų galvoje, bet ir Jūsų kūne ir kaip šiuos pojūčius suvaldyti.

Kovok, bėk arba sustink: kodėl kūnas reaguoja į mintis?

Mūsų smegenys turi seną kaip pasaulis mechanizmą – „kovok, bėk arba sustink“ (angl. fight-flight or freeze) sistemą. Prieš tūkstančius metų ji padėjo mums išgyventi susidūrus su plėšrūnu. Šiandien plėšrūnus pakeitė vėluojantys darbai, konfliktai santykiuose ar tiesiog nuolatinis nerimas dėl ateities.

Kai smegenys pajunta grėsmę (net jei ji tik tavo mintyse), jos išsiunčia signalą visam kūnui: „Ruoškis pavojui!“. Kūnas akimirksniu reaguoja ir tampa kovos mašina, o tai sukelia visą grandinę fizinių pojūčių. Svarbus momentas, kad šis mūsų kūno veikimas yra puikus mechanizmas iki tol, kol smegenys signalą apie grėsmę siunčia kartais. Kai tikrai to reikia. Problema nutinka, kai nervų sistema pervargsta ir grėsme ima atrodyti viskas, o kūnas pereina į nuolatinį „kovok, bėk arba sustink“ rėžimą ir nebegeba iš jo išeiti.

Kaip nerimas pasireiškia tavo kūnui?

Nerimas yra didysis manipuliatorius – jis gali nukopijuoti beveik bet kokios ligos simptomus. Štai dažniausiai pasitaikantys „kūno skundai“:

1. Širdis ir kvėpavimas

Tai gąsdinanti sritis, nes simptomai dažnai primena širdies smūgį:

• Dažnas pulsas: Atrodo, kad širdis tuoj iššoks iš krūtinės.

• Krūtinės spaudimas: Sunkumas, lyg kas nors sėdėtų ant tavo krūtinės ląstos.

• Oro trūkumas: Jausmas, kad neįmanoma įkvėpti iki galo (nors tavo plaučiai visiškai sveiki).

2. Virškinimo sistema

Skrandis ir smegenys yra sujungti tūkstančiais nervinių skaidulų, todėl nerimas čia pasireiškia stipriausiai:

• „Drugeliai“ ar mazgas skrandyje: Tas neaiškus maudimas prieš svarbų įvykį.

• Pykinimas ar viduriavimas: Staigus poreikis bėgti į tualetą kritinėse situacijose.

• Gumulas gerklėje: Jausmas, lyg kažkas būtų užstrigę ir trukdytų ryti.

3. Raumenys ir nervų galūnės

Kai kūnas ruošiasi kovai, jis įtempia raumenis:

• Tirpimas ir dilgčiojimas (parestezija): Dažniausiai rankose, kojose ar veido srityje.

• Drebulys: Nevaldomas rankų ar viso kūno drebėjimas.

• Nuolatinė įtampa: Sustingę pečiai, sprandas ar žandikaulis (bruksizmas).

4. Galva ir pojūčiai

• Svaigimas: Jausmas, lyg žemė slystų iš po kojų arba tuoj nualptum.

• „Vata“ galvoje: Sunku susikaupti, viskas atrodo kaip per rūką .

• Regėjimo pokyčiai: Tunelinis matymas arba mirgėjimas akyse.

Kodėl kūnas taip reaguoja, jei grėsmės nėra?

Viskas susiveda į du hormonus: adrenaliną ir kortizolį. Kai jūs nerimaujate, šie hormonai užlieja jūsų kraują. Jie nukreipia kraują iš „mažiau svarbių“ organų (virškinimo sistemos) į tuos, kurie reikalingi išgyvenimui (raumenis, širdį). Būtent todėl sustoja virškinimas, bet pradeda dažniau plakti širdis.

Simptomai dažnai atsiranda net tada, kai atrodo, jog nėra jokios priežasties. Tai gali būti jūsų kūno reakcija į sukauptą įtampą, kuri tiesiog „išsilieja“ per kraštus.

Kaip atskirti: nerimas ar liga?

Tai klausimas, kurį užduoda kiekvienas, susidūręs su stipriu nerimu.

Auksinė taisyklė: Jei simptomai nauji ir stiprūs – visada pirmiausia pasitarkite su gydytoju. Atlikti kraujo tyrimai ar kardiograma padės nusiraminti.

Tačiau jei tyrimai geri, o simptomai pasirodo būtent streso metu, keičia savo vietą (šiandien skauda galvą, rytoj tirpsta koja) arba praeina užsiėmus malonia veikla – tai beveik neabejotinai psichosomatika. Tai ženklas, kad jūsų kūnas taip ištransliuoja jūsų emocinę būseną.

Greitoji pagalba kūnui: kaip nusiraminti čia ir dabar?

Jei jaučiate, kad kūno simptomai tave „užvaldo“, išbandykite šias technikas:

1. Diafragminis kvėpavimas: Uždėk ranką ant pilvo. Įkvėpkite per nosį taip, kad išsipūstų pilvosm t.y. pakiltų ranka, o ne krūtinė. Iškvėpkite lėtai per burną. Tai signalas smegenims, kad pavojus praėjo.

2. Progresuojanti raumenų relaksacija: Stipriai įtempkite pečius 5 sekundėms, o tada atpalaiduokite. Pakartokite tai su visomis raumenų grupėmis. Pajuskite skirtumą tarp įtampos ir atsipalaidavimo.

3. Technika 5-4-3-2-1: Įvardink 5 dalykus, kuriuos matai, 4, kuriuos gali paliesti, 3, kuriuos girdi, 2, kuriuos užuodi, ir 1, kurį gali paragauti. Tai padeda „grįžti“ į kūną ir dabartį.

   O jei kilo mintis, kad šios technikos yra per paprastos, kad veiktų - privalote pabandyti bent vieną iš jų. Nerimauti įpratusios smegenys dažnai atmeta informaciją, kaip nusiraminti, nes įprotis = saugumas, o kažkas naujo - pvz bandyti techniką - yra nauja. O kas nauja - nesaugu, todėl saugiau ir ramiau yra toliau nerimauti, nes "vistiek neveiks", "nepakankamai rimta", "šitą jau žinau", bet ar bandėte? Vengimas imtis veiksmo taip pat yra vienas iš nerimavimo pažymių.

   Kūnas nėra mūsų priešas. Šie simptomai – tai tik jo bandymas jus apsaugoti, atkreipti dėmeį į tai, ką ignoruojate. O jei norite sužinoti daugiau apie tai, kas yra nerimas ir kaip jis veikia tavo mintis - skaitykite čia.